Lenkija Lietuvoje

Iškilmingame parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Lenkijos Respublikos ambasadorius Konstanty Radziwiłł,  Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lenkijos istorijos muziejaus direktorius Robert Kostro bei parodos kuratoriai Wojciech Kalwat ir Sebastian Pawlina.

Lietuvos kultūros ministras S. Kairys pabrėžė, kad „per šią parodą galėsime susipažinti su žmonėmis, kuriuos žinome iš gatvių pavadinimų. Tyrinėdami jų likimus, galėsime suprasti, kad savo požiūriu galime daryti įtaką savo likimui. Taip pat reikia nepamiršti, kad kovos už laisvę ir nepriklausomybę šūkiai neatsirado iš nieko".

 „Lietuviai, lenkai, ukrainiečiai ir baltarusiai turi senas ginkluoto pasipriešinimo agresoriui tradicijas, ką patvirtina Sausio sukilimas. Sausio sukilimo pradžios signalas buvo visuotinės mobilizacijos ir represijų grėsmė.  Šiandienos Maskvos idėja plėsti „Rusijos pasaulį“ ir jos žiauri agresija prieš Ukrainą vėl skatina mūsų solidarumą ir bendradarbiavimą ginant mūsų suverenitetą.“ - priminė ambasadorius K. Radziwiłł.

Lenkijos istorijos muziejaus direktorius Robert Kostro pastebėji, kad „šiandien Sausio sukilimo atminimas ir 1863 m. trijų dalių herbas taip pat simbolizuoja bendradarbiavimą ir solidarumą prieš Rusijos agresiją, kuri vyksta Ukrainoje ir taip pat kelia grėsmę Lenkijai ir Lietuvai.“
Bendradarbiaujant su Lenkijos istorijos muziejaus Edukacijų skyriumi ir Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ balandžio 25-26 d. parodos erdvėje vyko seminarai Lietuvos lenkų mokyklų mokytojams ir edukaciniai užsiėmimai moksleiviams.

Parodą, parengtą lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, sudaro dvi dalys. Pirmojoje – 1863–1864 m. sukilimo istorija, pateikta šešiolikoje stendų. Istorija pradedama pasakoti nuo prieš sukilimą vykusių manifestacijų, vėliau lankytojai sužino apie kovų eigą, atskirų veikėjų ir socialinių grupių dalyvavimą, pasaulio spaudos pranešimus, patriotinius papuošalus ar sukilėlių madas. Sukilimo istorijai papasakoti pasitelkiami prisiminimai, pasakojimai, archyviniai dokumentai, nuotraukos, spaudiniai ar ištraukos iš to meto spaudos.  Lankant parodą žiūrovai, ypač mažieji, taip pat turės galimybę sudėlioti didelio formato dėlionę ar surinkti sukilėlių antspaudų rinkinį.  

Kitoje parodos dalyje įrengtas interaktyvus paviljonas, kuriame rodoma animacija, pristatanti svarbiausius sukilimo epizodus. Vaizdai ir garsai čia sukuria spalvingą netikėtų posūkių ir veiksmo istoriją ir leidžia lankytojams persikelti į sukilimo laikotarpį.

Paroda Vilniuje, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme bus eksponuojama iki 2024 m. gegužės 19 d. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. parodą galima bus lankyti Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

Parodos pristatymą Vilniuje ir Kaune organizuoja Lenkijos istorijos muziejus, Lenkijos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Mokomąją medžiagą nemokamai ir išsamią informaciją rasite adresu www.powstanie1863-64.pl.