Lenkija Lietuvoje

Lenkijos Preidentas su žmona buvo oficialiai sutiktas Prezidentūros kieme, o vėliau pasirašė svečių knygoje.

Delegacijos dalyvavo plenariniuose posėdžiuose, kuriems pirmininkavo Lenkijos Respublikos Prezidentas Karol Nawrocki ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

 

Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo Lenkijos Respublikos prezidentas su žmona, Lietuvos Respublikos prezidentas su žmona ir Ukrainos prezidentas su žmona.

Savo kalboje prezidentas Karol Nawrocki pabrėžė, kad atminties kelias, vedantis iš Varšuvos į Vilnių, yra ne tik geografinis maršrutas, bet ir bendrų patirčių kelias, susijęs su laisve ir nelaisve, drąsa ir auka, viltimi ir atsakomybe. Prezidentas pridūrė, kad 1863 m. įvykiai buvo ne vienos, o trijų tautų manifestas, nukreiptas į lenkus, lietuvius ir rusėnus. Tautas, kurios šiandien stovi viena šalia kitos.

„Sukilėliai kovojo už teisę savarankiškai priimti sprendimus be imperijos priežiūros. 1863 m. buvo lenkų pasipriešinimo išraiška. Tai ne beatodairiškos drąsos, o meilės savo tėvynei manifestas,“ – pridūrė kalbėtojas.

„Istorija moko mus, kad tironijos grindžiamos baime ir užmarštimi. Kita vertus, laisvė grindžiama atmintimi ir solidarumu“.
Karol Nawrocki atkreipė dėmesį, kad nors sukilėliai patyrė pralaimėjimą kariniu požiūriu, nepriklausomybės sukilimas buvo moralinė ir dvasinė pergalė. 

„Pažadino tautų sąžinę. Išsaugojo jų tapatybę. Perteikė vėlesnėms kartoms žinią, kad niekada nevalia pasiduoti,“ – pabrėžė Prezidentas.

Karol Nawrocki pridūrė, kad istorija „suka ratą“ ir kad sunkiausi ir pavojingiausi momentai prasideda nuo bandymų atimti kitų žmonių teisę į laisvę. „Nuo mūsų priklauso, ar apsisuks kaip sugrįžimas į nelaisvę, ar kaip patvirtinimas, kad Europa pasimokė iš savo praeities“, – sakė prezidentas Karol Nawrocki.

„Tegul 1863 -1864 m. sukilimo atmintis tampa įsipareigojimu vienybei, tarpusavio paramai, tiesos gynimui ir ciniško stipresniųjų diktato silpnesniųjų atžvilgiu atmetimui“, – baigė savo kalbą Lenkijos Respublikos prezidentas.

Vėliau Lenkijos Respublikos Prezidentas su žmona apsilankė Vilniaus Rasų kapinės, kur padėjo gėles prie Motinos ir Sūnaus širdies mauzoliejaus, kuriame palaidotos Józefo Piłsudskio ir jo motinos širdys, bei prie 1863-1864 m. sukilėlių koplyčios.

Vizitas Lietuvoje baigėsi Lenkijos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ukrainos Prezidento susitikimu su žiniasklaidos atstovais.

Prezidentas Karol Nawrocki pripažino, kad trijų Liublino trikampio lyderių susitikimas buvo proga aptarti daugelį temų.

„Šiandien dominavusi mintis yra ta, kad nuo 1863-1864 m. sukilimo pradžios praėjo 163 metai; XX amžiuje įvyko tiek daug, bet vienas dalykas liko nepakitęs: Rusija vis dar kelia grėsmę Vidurio ir Rytų Europos regionui“, – pabrėžė jis.

Jis pridūrė, kad nepriklausomai nuo to, ar tai carinė Rusija, sovietinė Rusija, ar Vladimiro Putino Rusija, mūsų šalys, dabar nepriklausomos, vis dar susiduria su ta pačia problema – Rusijos Federacijos keliama grėsme.

Tuo pačiu metu jis pabrėžė regioninių formatų, tokių kaip Vyšegrado grupė ir Liublino trikampis, kurie taip pat yra svarbūs Vakarų Europai, vertę.

„Rytų ir Vidurio Europos šalys neklydo savo vertinimuose ir nuomonėse apie Rusiją, net ir tuo metu, kai Vakarų Europa buvo užsiėmusi klimato politika ir nelegalių migrantų priėmimu“, – paaiškino jis. „Svarbu, kad tokio kaip Liublino trikampio formatas balsas būtų išgirstas ir Vakarų Europoje, ir visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Vilniuje vykusio prezidentų pokalbio metu taip pat buvo aptarti saugumo klausimai. Karol Nawrocki prisipažino, kad jį sužavėjo Lietuvos prezidento paskelbti planai skirti 5 procentus  BVP šalies gynybai. Jis taip pat paminėjo Lietuvos vyriausybės planus susijusius su poligono statyba Kapčiamiestyje, netoli sienos su Lenkija.

„Esu optimistiškai nusiteikęs dėl naujienų apie tolesnes investicijas į karinę ir gynybos infrastruktūrą. Žinome, kad Lietuvos vyriausybė ir prezidentas ruošiasi investicijai Kapčiamiestyje. Turime pareiškimą, kad jei ši investicija bus įgyvendinta, poligone galės rengti mokymus Lenkijos 16-oji  mechanizuota divizija. Tai noras investuoti į vietą, kuri yra strategiškai svarbi visos Vidurio Europos saugumui. Tai yra atsakomybės įrodymas“, – pabrėžė Karol Nawrocki.

Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos vadovų pokalbyje taip pat paliesti transatlantiniai santykiai. – „Mūsų regionui, Trijų jūrų iniciatyvai, Liublino trikampiui bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis – karinis, ekonominis ir komercinis – yra akivaizdžiai viena iš veiklos sričių, kuri mus vienija“, – pridūrė jis.

Prezidentas paskelbė, kad bus Vidurio ir Rytų Europos balsas G20 viršūnių susitikime, į kurį Lenkija gavo kvietimą tiesiogiai iš prezidento Donaldo Trumpo per prezidento Karolio Nawrockio vizitą Vašingtone. Jis taip pat paskelbė, kad Varšuvoje bus surengta konferencija skirta Ukrainos atstatymui po karo.

Šiandienos susitikimas buvo labai vaisingas ir padėjo sustiprinti mūsų dvišalius, o dabar jau ir trišalius santykius“, – apibendrino prezidentas.

 

Vizitas Lietuvoje yra sausio sukilimo 163-ųjų metinių minėjimo, kuris prasidėjo šeštadienį, sausio 24 d., Varšuvoje, tęsinys. Savo kalboje Varšuvos citadelėje prezidentas Karol Nawrocki pabrėžė, kad 1863-1864 m. sukilimas buvo orumo ir kovos už nepriklausomybę laikantis Abiejų Tautų Respublikos vertybių sukilimas.

 

Pranešimas ir nuotraukos - Lenkijos Respublikos Prezidento Kanceliarijos spaudos tarnyba