Lenkija Lietuvoje

Kaip ir kasmet, Paneriuose susirinko aukščiausi valstybės pareigūnai, tarp jų – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas Laimonas Rudys, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas Petras Zapolskas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, diplomatinio korpuso atstovai, žydų bendruomenės atstovai, vietos valdžios pareigūnai, kultūros ir mokslo žmonės, sostinės gyventojai, pagerbdami maždaug  200 tūkst. žydų kilmės žmonių, kurie buvo nužudyti Lietuvoje, atminimą.

Iškilmės prasidėjo vainikų padėjimo ceremonija prie Panerių miške nužudytų žydų memorialo. Vėliau ceremonijoje kalbas pasakė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorė Shelly Hugler Livne ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann ir Lenkijos Respublikos reikalų patikėtinis Grzegorz Marek Poznański. Kadišą sukalbėjo Vilniaus sinagogos kantorius kartu su vokiečių Bundesvero lauko rabinu.

Lenkijos Respublikos reikalų patikėtinis Grzegorz M. Poznański priminė, kad dauguma Paneriuose žuvusių žydų buvo Lenkijos piliečiai.

„Stoviu prieš jus kaip lenkų tautos – pirmosios nacistinės Vokietijos agresijos aukos Antrojo pasaulinio karo metu – atstovas. (…) Čia, Paneriuose, Antrojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos metu buvo nužudyta dešimtys tūkstančių nekaltų žmonių, tarp jų – žydai, kurie iki karo daugiausia buvo Lenkijos piliečiai, taip pat lenkai, romai, sinti ir kitų tautybių žmonės, kuriuos žmogžudiškas režimas laikė „nevertais gyventi“.  Todėl mums Panerių memorialas yra ne tik žydų kančios vieta, bet ir lenkų kančios vieta, ką liudija kaimyninė lenkų kapavietė ir aukos – profesoriai, kunigai, karininkai, skautai ir kiti mūsų elito nariai“, – pabrėžė savo kalboje Paneriuose G. M. Poznański.

 „Tačiau nepamirškime, kad net ir tamsiausiais karo metais buvo vilties.  (…) Vokiečių okupuotoje Lenkijoje už pagalbą žydams grėsė mirties bausmė, tačiau didžiausią skaičių žmonių, apdovanotų Pasaulio tautų teisuolio titulu, sudaro lenkai.   Nereikia net pridėti, kad Lietuvos Teisuolių gretose yra ir lenkų“, – pridūrė jis. 

„Gerbdami visų Paneriuose nužudytų žmonių atminimą, taip pat įsipareigojame saugoti atmintį ir tiesą. Dėsime visas pastangas, kad šviestume jaunimą apie šį siaubingą žmonijos istorijos puslapį. Naujos kartos turi lankytis tokiose vietose kaip ši, kad pamatytų jas savo akimis, o ne tik mokytųsi apie Holokaustą iš knygų“, – pažymėjo G. M. Poznański.

Minėjimą organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kartu su Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus miesto administracija, Lietuvos žydų bendruomene ir Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi.
 

Nuotr. Laimonas Apavičius ir Giedrius Meškauskas